Mokymasis tarp kartų leidžia mokytis susibūrus skirtingo amžiaus grupių asmenims. Kai susiduria vyresniųjų ir jaunesniųjų kartos, jie įgyja įgūdžių, vertybių, žinių, o svarbiausia – patirties. Šis mokymasis dažniausiai vyksta nesąmoningai stebint, bendraujant. Tai vyksta esant dviem ar daugiau kartų.
Didesnis judumas (kuo didesnis atstumas tarp skirtingų kartų) šeimose lemia didesnę izoliaciją tarp jaunesnių ir vyresnių šeimos narių. Jaunesniems suaugusiesiems trūksta labai reikalingos vyresniųjų šeimos narių paramos priimant sprendimus, o vyresniems – senstant. Be to, mokymasis tarp kartų tampa svarbesnis vyresnėms kartoms, nes šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau naudojamos technologijos ir pailgėja žmonių gyvenimo trukmė.
Kaip vyksta mokymasis tarp kartų
Kartų mokymasis gali atsirasti dviem būdais: i) arba dvi ar daugiau kartų mokosi viena iš kitos, arba ii) abi kartos mokosi kartu iš dėstytojo ar pagalbininko. Mokymasis vienas iš kito dažnai yra sudėtingesnis, nes abi pusės turi įveikti stereotipus, susijusius su amžiumi, ir išankstines prielaidas apie viena kitos žinių lygį ar pažinimo gebėjimus. Kai kalbama apie mokymąsi kartu su dėstytoju, šis susiduria su iššūkiu turėti daugiau nei vieną požiūrį, nes vyresnioji karta gali būti pasyvesnė, o jaunoji karta yra labiau savarankiška ir aktyvesnė. Šiame kontekste svarbu, kad dėstytojas arba pagalbininkas rastų tinkamą pusiausvyrą tarp metodų, taikomų palengvinant kartų mokymąsi.
Mokymasis tarp kartų skatina socialinius įgūdžius
Mokymasis tarp kartų padeda ugdyti geresnį kartų supratimą ir įvertinti vienas kito stipriąsias puses bei pripažinti trūkumus. Tačiau tuo pačiu metu abi kartos turi viena kitai vertingų išteklių, kurie gali prisidėti prie kiekvienos kartos parengimo. Kartų mokymasis yra mokymosi visą gyvenimą procesas. Šiuo mokymusi siekiama suburti skirtingas kartas į abipusiai naudingą veiklą, siekiant skatinti pagarbą, gilesnį supratimą ir dalintis patirtimi tarp kartų. Mokymasis tarp kartų padeda kurti darnesnę, įtraukesnę ir pozityvesnę bendruomenę bei santykius tarp jaunosios ir vyresniosios kartos, aplinkinių. Kartų mokymasis taip pat yra geriausias būdas tęsti ir išsaugoti kultūrą, tradicijas, istoriją ir įgūdžius. Šis mokymasis taip pat padeda sumažinti išankstinius nusistatymus, tokius kaip amžius ir socialinė atskirtis, todėl skatina abiejų kartų socialinius įgūdžius.
Su kartų mokymusi susijusios teorijos
Atrodo, kad literatūroje trūksta teorijų, susijusių su kartų mokymusi. Tačiau diskusijos apie kartų mokymąsi dažnai grindžiamos dviem teorinėmis perspektyvomis: i) realistinių konfliktų teorija ir ii) socialinio tapatumo teorija. Realistinių konfliktų teorija rodo, kad konfliktai grupėse kyla dėl konkurencijos tarp grupių. Socialinio tapatumo teorija daro prielaidą, kad žmonės skirsto kitus į grupes, siekdami supaprastinti juos supančią sudėtingą informaciją ir socialinę aplinką (Kump ir Krašovec, 2014).
Šiame kontekste tyrėjai pabrėžė, kad kartų teorija turėtų skirti vienodą dėmesį potencialiam abiejų kartų diados narių vystymuisi mokytis kaip socialinės sąveikos funkcijai (Vanderven, 2008).